Buvusio Dominikonų vienuolyno vartai ir kapinių koplyčia

54.901491, 24.730291

Nuotraukos

Aprašymas

Paparčių dominikonų vienuolynas laikytas dvasiniu ir kultūriniu dominikonų centru su didžiausia to meto šalies biblioteka. Iki mūsų dienų išliko tik barokiniai vartai ir koplyčia. Vienuolynas pradėtas statyti 1650 m. Jo fundatorius buvo pats LDK paiždininkis Stanislovas Beinartas. Šis vienuolynas mena sąsajas su beveik visomis įtakingiausiomis LDK didikų giminėmis. Vienuolynas buvo uždaras, su mūrine bažnyčia, iki šiol išlikusia koplyčia, dviaukščiu vienuolyno pastatu. Prie vienuolyno buvo įsteigta špitolė. Veikė didelis, pažangiai organizuotas ūkis: oranžerija, kalvės, staliaus dirbtuvės, siuvyklos, ledainės, bravorai. Vienuoliai pardavinėjo savo gamybos vyną, alų.

Apie vienuolyno grožį byloja istoriniai dokumentai. Bažnyčios interjeras dekoruotas septyniais altoriais, puošnia sakykla ir krikštykla. Dokumentuose minima, kad statinyje buvę žymių to meto tapytojų paveikslų. Grindys buvo marmuro plokščių, skliautai iš plytų, dalinai tapyti. Visas kompleksas su ūkiniais pastatais ir sodais užėmė daugiau nei 3500 kv. m. Apie aukštą meninį lygį liudija ir freskų likučiai koplyčioje. Būtinai užeikite jos vidun. Paparčių dominikonai turėjo savo noviciatą, veikė parapijinė mokykla. Paparčių kapinių koplyčia statyta XVIII a. II-oje pusėje. Jos interjerą puošia iliuzinis, ant sienos tapytas altorius, kuriame buvęs titulinis šv. Vincento Ferariečio paveikslas. 1987 m. atlikti tyrimai parodė, kad XVIII a. al secco technika atlikta tapyba dengė visą koplyčios skliautą su liunetėmis, sienas. Buvusio vienuolyno, gyvavusio iki 1863 m. sukilimo įvykių, teritorija su išlikusiais vienuolyno ansamblio vartais ir koplyčia yra architektūrinio ir archeologinio paveldo objektas, 1992 m. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Ši koplyčia yra vienintelis iki šių dienų išlikęs dominikonų vienuolyno pastatas. Pagrindinis fasadas dekoruotas tapytu skydu su užrašu. Po 1945 m. koplyčia paversta sandėliu. Joje laikė trąšas, grūdus, miltus.

Žemėlapis

Atstumas nuo jūsų mobilaus įrenginio iki objekto:

  • Didysis kelias

    31 lankytini objektai

    Šiame kelyje atrasite visas vietas, kurios susijusios su palaimintojo Teofiliaus Matulionio gyvenimu, ganytojiška veikla, kančia ir mirtimi Lietuvoje. Apkeliavę visas šias vietas dar geriau susipažinsite su palaimintojo Teofiliaus asmenybe bei atrasite Lietuvos grožį bei jos istorijos turtingumą.

  • Kaišiadorių krašto kelias

    32 lankytini objektai

    Kaišiadorių kraštas ypatingai turtingas dvasiniu paveldu ir grožiu. Šiame krašte gimė ir gyveno, dirbo ir meldėsi asmenybės palikusios neeilinius pėdsakus Lietuvos istorijoje. Kaišiadorių krašte galime surasti ypatingų maldos, dvasinio gyvenimo stotelių. Kviečiame keliauti šiuo keliu ir pamatyti mūsų Tėvynės Lietuvos ir krikščioniškojo gyvenimo grožį ir turtingumą.

  • Pal. Teofiliaus Matulionio dvasingumo kelias

    17 lankytini objektai

    Palaimintojo Teofiliaus Matulionio veikla paliko ryškų pėdsaką krikščioniškojo tikėjimo ir pamaldumo sklaidoje Lietuvoje XX amžiuje. Jis buvo ne tik kovotas už tikinčiųjų teises, bet ir tikėjimo stiprintojas, jo dėka atsirado nuolatinė Švenčiausiojo Sakramento adoracija, skleidė pamaldumą Švč. Jėzaus Širdžiai, gaivino blaivybės sąjūdžio veiklą ir t.t.. Šiame kelyje kviečiame aplankyti vietas susijusias su palaimintojo Teofiliaus dvasingumu ir ganytojiška veikla.

  • Pal. Teofiliaus pagarbos ir pamaldumo vietos

    26 lankytini objektai

    Dar esant palaimintajam Teofiliui Matulioniui gyvam jis buvo laikomas legenda. Jo asmenybės išskirtinumą pripažino ne tik jo draugai, bet ir tie, kurie jį persekiojo. Net ir sovietinė priespauda negalėjo panaikinti jo gyvenimo pėdsakų, jo gyvenimas ir kančia įkvėpė daugelį kovoti už laisvę. Šiame kelyje kviečiame susipažinsite su meno kūriniais, muziejais, įstaigomis, ekspozicijomis ir vietomis, kurių kiekviena savitai perduos palaimintojo Teofiliaus gyvenimo kelią.

  • Tautos kančios ir kovos kelias

    16 lankytini objektai

    XX amžiuje Lietuvai teko patirti dvi ypatingai žiaurias okupacijas ir karus, kurie pareikalavo daugybės aukų, tačiau laisvės troškimo neužgniaužė. Palaimintasis Teofilius ir kiti kovotojai paaukojo savo gyvybes ant Lietuvos laisvės aukuro.  Šiame kelyje kviečiame prisiminti ir aplankyti lietuvių tautos laisvės kovotojų kančių vietas, sužinoti kiek daug buvo iškentėta ir atiduota už mūsų laisvę.

  • Žūvančiųjų gelbėjimo kelias

    14 lankytini objektai

    Siautėjant žiauriam žydų genocidui nacių okupacijos metais vyskupas Teofilius Matulionis bendradarbiaudamas su vienuolėmis benediktinėmis prisidėjo prie žydų gelbėjimo veiksmų. Šiame kelyje kviečiame aplankyti žydų paveldo vietas Kaišiadorių rajone, susipažinti su daugiau didvyriškų asmenybių prisidėjusių prie žydų gelbėjimo, pamatyti vietas kur pal. Teofilius ir seselės benediktinės slėpė mažą žydų mergaitę, kuri vėliau tapo pasaulinio garso pianiste.

facebook mail
facebook mail